Ka

Nežinai, mylimasis, - sapnais apsidengusi bėgau
Per pražydusio ledo raštuotų lelijų takus,
Kur nuo krentančio pasakų sniego kvepėjo Kalėdom,
O apšalusios pėdos kryžiavos, suliesdamos mus.

Nereikėjo laužų, nors šerkšnais apklijavom blakstienas,
Kai išdykusios snaigės bučiavo papuoštas akis:
Sužinojai, brangus, kad tos naktis baltesnės už dienas -
Pasimelskim abu - gal Kalėdų katarsis dar grįš.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 ponas_niekas 2010-01-04 12:52
visada prisibijojau eilių, pririštų prie datos. su tokiais dalykais reikia labai atsargiai (pats prieš pat šventes tokį tekstuką surašiau, o po poros dienų šviežia galva paskaičiau - ir į šiukšlių dėžę). žodžiu, siūlyčiau prie datų rištis labai atsargiai, nes dėl jų darosi sunku išvengt pritempimo. P.S.: klaidelė - "kad tos naktis baltesnės už dienas"