vis skubu į vieškelių pasaulį
netikros aistros šnekoj numirti
kai malda skurdžiajam kambarėly
dar šaipysis pragaru apgirtus
ir šlamens palangėj stiklo mėlis
praeities savaitgalių barmenais
kai naktis nuo skundų susivėlus
pakiemy lėtai išskros sau venas
gal ateisi tu į sodo gaivą
Išragauti obuolinio ryto
neramias akis staiga nuleidęs
kad tikros manęs nepamatytų

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 zemaituke 2009-12-04 07:11
Skaudus.
#1 Maybe 2009-12-03 10:07
kai naktis nuo skundų susivėlus pakiemy lėtai išskros sau venas toks išraiškingas eilius-patiko:)