Paprasčiausia smagu delnui drėkstant pajusti, kad sninga,
Bei rasotom snaigutėm alsuoja sujaudintas langas -
Skrieja grožio sakmėj Karalienė nubalintais tiltais:
Ir girdžiu, kaip jos rogės, myluojamos vėtromis, žvanga.

Mes su Kajum paslėpsim sutrikusią rožę po lova,
Užrakinsim duris, prisiminę, kas pasakoj dėjos -
Kad tik jis nepavirstų ledinės širdies Kazanova,
Kad tik aš atpažinčiau namus iš tolybių parėjus.

O gal tyčia išeisim į kiemą: rimti ir užaugę,
Pasakyti, kad rožė dabar tik maža atvirutė -
Jog smagu šiandien snaigę pagaut į įkaitusį delną
Ir staiga patikėti, kad Sniego Valdovė užtruko

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 ponas_niekas 2010-01-04 13:08
be priekaištų :)
#1 Maybe 2009-11-28 18:41
puikus eilius,kvepia žiema ir snaigėm,ir tikru vaikišku naivumu,nesuaugkim niekada....:)