Keista. Klevą nukirto ir blaškos sugrįžęs ruduo
Tarsi grožio nelikę, tik liūdesiui lankstos alėjos,
Melžias lietūs po lašą, o rūkas bespalvis be jo
Pasiryškina neviltį - ši be spalvos vaikštinėja.
Didžiakleviui atnaujinęs vėjas pernykštes natas
Liko vienas laukymėj ir lapams gaidų nešlamėjo.
Pažiūrėjo, kaip liūdi ruduo, net pamiršęs, kad ves
Šokti snaiges pirmas svaigiašokio dangaus orchidėjų.
Visiškai paprastai klevas guli vienodos spalvos -
Toks netikras, be rudenio bučinio, kvepiančio vėju.
Tik mažyčiai vaikai seną medį spalvot sugalvos,
Kad ruduo nesijaustų blogai, tartum draugą nudėjęs.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 Maybe 2009-11-13 18:10
gal ir nereikėjo kirst,bet ...tai jau apie nukirstą:(-labai patiko mintys,gamtos liūdesys ir vaikiškas naivumas:))
#3 Jonathan 2009-11-13 14:50
Nereikejo to medzio kirsti. Taciau tai kasdienybe...
#2 Ema Vosylienė 2009-11-13 10:54
Čia vaikų gerumas ir naivus tikėjimas bei geras troškimas -atkurti. Kad nieks neliūdėtų.
#1 By Zenas 2009-11-13 08:44
...čia toks gerumas kaip mirusiui,kad neša gėles ... ...patiko :)