Kruvinas medi,
Iš tyloj
Pasiilgusių tavo šakų,
Iš akligatviuos virpančių lapų...
Nuskambėk dar,
Kad liktų
Lašai iš gelmės,
Sumirgėk,
Kad nelauktų tiesos
Išsiilgę praeiviai,
Kad, po kojom
Lapus nesumynę,
Ateitų tavo broliai
Pavasario žodžių ieškot.

Kruvinas medi,
Kur buvai, kai dalijo
Tikrumą žiedai ir
Kai lijo
Be perstojo lijo
Tvirtybės lietus
Į kiekvieną atšipusią rievę?
Be atodūsio ir
Be gėlos
Už šaknim
Apsivijusius akmenis
Ir už dalgio kirčius
Į pasklidusias atžalas.

Medi mano.
Rudens kraują paliejęs
Už mane
Ir už tuos,
Kur nelauks.

Kruvinas medi...

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite