aš už laimės gurkšnelį mokėjau egzotišką kainą
sudaužyto vitražo margais ir aštriais skauduliais
mano buvusį juoką į liūdesio tylą išmainė
ir dabar aš rudens išlinguota daina po langais
o dabar tik bastūnė nuo kelio kur karčemos vienos
kur sau svetimą juoką trumpam nusipirkti gali
kur vienodai sutinka sulipusios tušais blakstienos
nes savi su kitais ir visi nepanašūs savi
šitą laimės gurkšnelį mielai į lašus išdalinčiau
ir paleisčiau su vėju į didelius vandenis skriet
jau geriau ramų sielvartą apsikabinus pažinti
negu šitokią kainą kiekvieną minutę mokėt

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 kuprius 2009-10-16 08:15
vienas puikiausių tekstų. jautru, tikra, išjausta. forma nepriekaištinga, išskyrus maybe vieną smulkmeną - priešpaskutinę eilutę - gal tiesiog nežinau, kaip sudėti akcentus, bet žodis 'apsikabinus' šiek tiek sumėto ritmą. jei klystu, pataisykit.