Savo ilgesį noriu įdėt į medinę dėžutę
Ir papuošti jos viršų raudonu blizgiu kryželiu,
Tik neklauso kankintojas net nė menkiausio trupučio -
Tyčia glaudžias tampriau tarsi aš jį paguosti turiu.

Jis į rudenio vėjus mane ilgesingai įsuko,
Nes dabar net mėnuly aš Tavo portretą regiu:
Jau pasikeičiau viską - troškimus, laukimą, peruką,
Bet šį ilgesį Tau tik į mirtį pakeisti galiu.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 ateive 2009-09-27 10:34
nepavyks jums virsti niekniekiu su tokiom eilėm ;)
#1 Maybe 2009-09-26 19:30
Jūs visad puikiai...