paskutinis dangus į krūtinę
per žemai kad galėtum nukristi
kur lambadą sušoka kviestiniai
o šalikelėj deginas Kristus

o kontoroje durys nelaiko
profiliuoto į debesis bučinio
kelyje nuo grynumo į tvaiką
vaiko lūpos kancarų pritrupino

karavelės paskendusių laukė
perone kuris baigė pakilti
į dėmes kurios spindi lyg saulė
tarp nuvytusių angelo ilčių

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 kuprius 2009-10-16 13:08
gražus, gražus tekstas.