Aš meilę suvėriau iš tilto ir parko šešėlių,
Iš žodžių trumpų bei šiek tiek glamonėtų eilių,
Iš gęstančios nuorūkos liūdesio lyg nusidėjėlės,
Ir dar iš kažko įstabaus - ko, deja, neturiu.

Ant vakaro tuščio padėjau raštuotą pagalvę
Lėtai siuvinėtą kryželiais palangėj naktų -
Bet niekas nepakvietė vaikščiot po prieblanda gatvėm:
Troškimams nelikus - sušaldė bedvasė tabu .

Bet jeigu kada ant vestuvinės nuotraukos tavo
Mažytė dėmelė už nugaros pasivaidens-
Žinok, kad tai aš už gelsvėjančio rudenį klevo -
Be rankų ir lūpų, be kojų, akių ir liemens....

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 klajokl_e 2009-09-11 11:34
grazios eiles.
#1 ateive 2009-09-10 16:27
Čia kažkas nerealaus....Nuo pat pirmos eilutės iki paskutinės. tikrai nuostabu.