Sutinku ir džiaugiuosi - esu vaikas.

Tas pats kuris žaidžia viskuo kas po ranka
Ir nemėgsta kai sako: "Žaidimas jau baigės".

Tas pats,
Kuris geria gyvenimą žodžiais dar negalvodamas
Kaip arti dugnas, ar kiek kalbos jam dar liko.

Nutylėta.

Ir galėčiau tylėti tik sau iki kito,
Kaip tylėjau prieš gimstant.

Be garso - neklysčiau...
O dabar...

Tik kartoju (ne)savo klaidas
Nes gyventi tik mokausi...
O išmokęs tikriausiai numirsiu.

Ir tai ne baisu, greičiau - linksma:
"Išmokęs gyventi - numirsiu"...

Man net neišeina bijoti artėjančios
Gražios, figūringos, su dalgiu ant peties.
Subrendo, užaugo, gašliai išgražėjo
Galiausiai ateis užmerkti akis.

Paprasta...

tik

Jei klausai,
Pakartosiu žodžius,
Kuriuos man prieš miegą
Kartojo tėvai -
"Būk geras žmogus".
Ir tik jie mokėjo
Ištarti juos taip,
Jog kartosiu tai
Iki paskutinės.



"Būk geras žmogus"

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 -v 2009-09-10 18:36
Super. Toks paprastai nepaprastas. Norisi dar ir dar skaityt.
#1 ateive 2009-09-10 16:24
"Ir galėčiau tylėti tik sau iki kito, Kaip tylėjau prieš gimstant." Kabinanti vieta ;)