Vangūs žodžiai užanka nustojus šaltiniams klegėti,
Ryto drumzliną tylą sukausčius beveiksmiais garsais.
Pro sutrikusį langą matau kartais traškančią klėtį,
Kur vaikystės šėšeliai išdrykusiais vėjy plaukais:
Kur mama ir kur tėtis, kur šunį ranka palytėsi,
Rymo broliai prie valčių - tuoj plauks pasikalbint žuvis.
Ten pašėlusiai gera įmygt įdienojaus pavėsy -
Ten net žodžiai sugrįžta trumpam pasigydyt akis.
Veržias lietūs į stiklą - akvarelinį vaizdą išlanksto,
Juokias laikas pašėlęs prie užgesusių naktį laužų:
Aš nesiveju vėjo seniai, kuris pykdamas sensta -
Tik bandau sulaikyti žodžius nuo klejonių tuščių.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#5 klajokl_e 2009-09-11 11:36
Nuostabu.jauciasi gyvenimo patirtis,gaila,taip as dar neparasau :)
#4 Pranciška Regina Liubertaitė 2009-09-03 10:28
Koks puikus prasmingas eilėraštis!
#3 drita 2009-09-03 09:27
Gražūs ir šilti prisiminimai...Malonu skaityti...
#2 Mystery 2009-09-03 07:57
Gražus ir prasmingas darbas. Gilus ir tyras.
#1 Ema Vosylienė 2009-09-03 05:04
klaida- įmigt.