Stebiu vėl moterį, apsvaigusią nuo meilės -
Jos žodis rausta magiškai žavus,
Akių kampeliai džiugesiu girtauja,
Ir ji visa - kaip kvepiantis lietus.

Mačiau ją vakar rudenėjant dangui,
Su nuleistais nuo rūpesčių pečiais
Ir aš tiesiu rankas - man duokit meilės,
Kodėl turiu tiek laukti, kol ateis?

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 By Zenas 2009-06-26 11:27
...pirmas stulpelis nuostabus :) ...o visas eilius gyvenimiškai prasmingas :)
#1 drita 2009-06-26 08:50
Nelauk ,o nueik ir pasiimk...