Visą laiką - iš ryto, popiet, vakare
Šnibžda kipšas įkyriai į ausį: už ką?
Taip gražiai ir ramiai aš į mirtį ėjau -
Apgailėtinai naiviai atrodžiau tik sau:
Nebuvai taip aštriai, taip giliai manyje
Nieks nei sienos, nei medžiai neklausė: už ką?
Ir į dangų pakėlus niūrokas akis
Nutylėdavau žodį kaip prakeiksmą -Jis
Tik be reikalo apglėbei šitaip tvirtai -
Jeigu ledas netirpo, tai kam melavai?
Visą laiką - iš ryto, popiet, vakare
Juda lūpos neklusniai tik vieną: už ką?

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 drita 2009-06-25 16:49
Uz ka?Nuostabiai, israiskingai parodyti jausmai...Puikus ,kaip visada ,eilius...
#1 Jonathan 2009-06-25 14:43
Daugiau to pacio...