Verksiu ir valkiosiu varganą vakarą
Vėjui vaiduoklių vėsinant vokus
Vandenį verčiant vilkolakio veidrodžiu
Virpesiu virkdysiu velnio vaikus
Versiu vienatvėje vaizdinio vėrinį
Valgys viendančiai vienokius visus
Vilksiu veltiniais vibruojančią vėtrungę
Vėjui vis viešinant vėtrų vardus

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#7 V. Šerelis 2009-06-18 18:32
niu, shita paskaicius net pavydas sueme, manaiu kas as tik vienas moku zaisti zodziais... Lenkiu savo zila galva...
#6 Ema Vosylienė 2009-06-12 22:30
na galbūt labiau užkalbėjimas viesului -juk vėjas verkia,vaitoja,stūgauja,jo jįga nenuspėjama.
#5 Ema Vosylienė 2009-06-12 20:33
Taip ir yra, tokia buvo užmačia su prakeiksmu. Gera įžvalga, sugalvok:)
#4 sugalvok 2009-06-12 20:29
lyg prakeiksmas koks.
#3 Jonathan 2009-06-12 20:26
Kada tos "duokles" baigsis, kada tas vaitojimas pavirs sypsena???
#2 Ema Vosylienė 2009-06-12 20:23
na nežinau,kad viskas aišku -vėjuotą ,vaiduoklišką ir vilkolaškišką vakarą(nuotaika tokia) pagilėja vienatviško vaitojimo būsena. Eilėraščio tikslas -fonetiškai perduoti vidinį vaitojimą vai -ver -val -vie vi///
#1 Jonathan 2009-06-12 20:16
Perskaiciau keleta kartu, bet nieko nesuprantu, nors beveik visus zodziai pazistami:(