Aš meldžiaus už barzdotąją naktį,
Už alsuojantį priepuolį kūno
Ir tikėjimą, leidžiantį smegti
Į svaiginančio sapno lagūną.

Gera buvo tikėti į Dievą
Lyg karalių nakties - vien tik mano.
Gaila, rūbai gan greit susidėvi
Ir... nelieka vaizduotėje Kanų.

Jau paseno laukimo miražai,
Kai kitai savo valtį atplukdęs
Dainavai jai eilėraštį gražų,
Tą, kur meilei mane parsiklupdė.

Ne, ne tu ten prie veidrodžio skrynios
Su kitokiu pavėsiu prie lūpos.
Atminimuos - girta be degtinės
Aš alpau glėbyje salsvo rūko...

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#6 DUKERITA 2009-05-29 09:54
cha.viska supratau ...
#5 Ema Vosylienė 2009-05-28 17:00
Tai ką aš padarysiu, kad JIS buvo su barzdele:).......
#4 DUKERITA 2009-05-28 15:15
nu kaip man tas zodis ,,barzdotaja" nepatinka....
#3 By Zenas 2009-05-27 19:25
dailiai :)
#2 padaras 2009-05-27 17:56
dailiai
#1 Jonathan 2009-05-27 17:06
Daug drasesnis eilerastis! Bravo!!!