manyje įsitempusios stygos -
per prievartą nemigos naktys.
be jokių meditacijų
ar aikštingų cunamio audrų.
be sakralinio ryto,
kai upės pakrantės įmigusios
rūko prieblandos pievą,
kurioje mes pradingę abu.

pamažu išlukštentoj dienoj
aš nusiplėšiau apgamą
ir dabar tiek tiesos,
kad apakina skausmas akis.
aš tenai sugrįžtu
naktimis, kai esu apsinuoginus
ir kai noras mylėt
daug stipresnis negu liūdesys.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 Ema Vosylienė 2009-05-13 12:04
Labai dėkoju Jums -pastoviai mano opusų skaitytojai. Džiaugiuosi,vertinu jus ir esu dėkinga:)
#3 DUKERITA 2009-05-13 09:55
pamirsau -galit ,kaip visada ,neatsakyti i mano komentara...bet jusu eilerascius ,jei patiks ,komentuosiu .prasom neisizeisti...
#2 DUKERITA 2009-05-13 09:54
kiekviename zody ,kiekviename eilerasty toks didelis skausmas ,kad net nejauku darosi...
#1 Jonathan 2009-05-12 19:12
Kaip ir visada - grazu ir ... liudna.