Ištrauk man čiužinį vaikystės ryto,
Nes nieks pabudusios dienos nelanko,
O ašara taip nelauktai nukritus
Ištirps šakny mažyčio žilo plauko.
Priglauski lūpom jau raukšlėtą kaktą
Bei išsigandusi sakyk, kad aš karščiuoju -
Pakilsiu eit nuo vieno tokio karto,
Kai Tu sugrįši iš tolybės gojų...

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Jonathan 2009-05-04 13:58
Miela.