Sugrįš vėl praeitis, kai mintys skils,
Tapydamos vaikystės sodą - guosis,
Išplaks šakas į degančias akis
Per naktį šėlęs lyg vaiduoklis gluosnis.

Ir niekam nereikės dalint žodžius
Į stabilius ir tuos, kurie išvirsta,
Ant stalo gėrimas neuždarytas džius,
Kaip džiūsta visa,ką seniai pamirštam.

Belyčiai angelai tupės lange,
Uždengę rožiniais apsiaustais gležną kūną.
Jie taip subtiliai primena tave
Ir tai, kas nerimu giliu ilgiausiai tūno.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 DUKERITA 2009-04-27 14:45
paslaptingos eiles,zodziai .
#2 Arnas 2009-04-27 11:47
:DDDDDDDDDDDDD
#1 Jonathan 2009-04-26 15:18
Nostalgiska ir svelnu. Grazu.