paryžietiškos Kauno naktys
kai Žaliakalny gęsta auros
ir ledinis alus fontanais
neša meilę gilyn į gatvę
Kauko laiptais artyn prie krašto
prie bohemiškos kasdienybės
kur mylėti tolygu kerštui
o gyventi tolygu mirti
kur vanduo širdyje bespalvis
o lytėjimas lūpomis šaltas
sumaišyki mane su žodžiais
tranzitu į melagį kaltą
transvestitu non stop į krūtį
nemunais į belangės glėbį
grįšiu šiąnakt kai lis rekrūtais
be tabu ir be baimės skėčio
bet abu - niekada o gaila
Kaunas myli naktis ne žmones
Aleksote po velnio tiltu
imsiu Dievą dykai į žmonas

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Annuska 2009-04-19 08:04
Va, kur lyrika. Taupiai į dešimtuką.