Taškos kraujo lašais nuo pat ryto iš tele ekranų -
Donas Pedras nežino staiga, kas yra jo mama,
Ir į krėslą sukniumba gražuolė liūdna Marijana
Tik patyrus, kad josios tikroji dukra - ne tikra.

Nieko nekeičia valandos - juda sulėtintai kadrai,
Jau ir filmas šimtasis, o vis dar vaidai namuose:
Garsiai sako klastinga žmona: Atsipeikėki, Pedrai,
Dar ilgai nuodėmingus pečius tavo gaubs nežinia.

Kaip gerai kartais būna įjungus bet kokį kanalą,
Nežiūrėjus jau mėnesį kitą ekranr laidų -
Vėl išvysti veikėjus pažįstamus iš serialų,
Pripranti juk prie jų lyg prie savo brangių artimų.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 Jonathan 2009-04-14 18:39
Gerai zinau apie ka jus kalbat:)))
#3 Ema Vosylienė 2009-04-13 09:32
Tai ne odė, o pasišaipymas. Stebiuosi, kad nesuvokiat kūrinio esmės. JO, lietuviams humoras -neperkandama substancija. Gaila.
#2 Don Parnas 2009-04-13 06:40
Visų žeimininkių svajonė - meksikietiški pasiseilėjimai. Kam tokios odės tam šlamštui? :)
#1 Ema Vosylienė 2009-04-12 18:05
ekrano