Jau seniai atšalo arbata.
Greit sutemo. Jau turbūt aštuonios.
Nutylėsiu švelniai tau kai ką,
Išsijungus zirzlų telefoną.
Nemiegok. Anksti. O gal kavos?
Po gurkšniuką brendžio ar tekilos?
Ryt ir vėl buitis lėtai išskros -
Gal todėl taip paslaptingai tylim.
Tik baisu, kad baigsis vakarai,
Nekvepės arbatžolėm minutės
Ir ne aš sakysiu, kad "ateik",
Kai arbatos liks tiktai truputį.
Jau dabar taip slegia tas "rytoj".
Lyg stočių tvarkaraščiai ant stiklo.
Priekaištais gels daugkartinis "oi"
Iš dėsningų praradimų ciklo.

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 Dorothy- 2009-04-09 16:01
Paskutinės keturios eilutės fantastiškiausios man...
#2 anka 2009-03-28 10:18
Rašyk ir nekreipk dėmesio, nes tavo kūryba darosi tikrai sodri ir gyva. Smagu skaityti, kai dvelkia gryni žmogaus jausmai. Šis, ypatingai yra nuoširdus. Va taip ir toliau. Nepasiduok liūdesiui tik. Vertinu kūrinį, neliečiu žmogaus, nesieju. Todėl, jei kas, atsiprašau už sutrukdymą, bet pasakyti - turiu.
#1 Jonathan 2009-03-28 00:31
Noreciau, kad as buciau tai parases:)