Užtušuok kliediesiais geismo vardą,
Kai išmesi iš savo nakties.
Tą žaibolaidžio trankomą kartą
Viduje tegu nerimas krės
Ir pajuos visos vietos krūtinėj,
Kur lytėjo salsvi bučiniai.
Ar meni mūsų kavą rytinę?
Tai nuo jos man gerklėj pūliniai...
Nuo meluojančio veidrodžio blyksnio,
Nuo šlepečių raudonio kampe -
Neberasiu Tavęs vakarykščio :
Išbyrės tik tarp pirštų kava.
Keista juk , kas svaigino - neliko,
Drobėje išsiliejo dažais.
Tavo spalvos - naivuolės skriaudiko
Išgaravo - drobėj išdžiūvai...

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Jonathan 2009-03-20 19:25
Tiesiog puiku!