Mano meilė suvalgo žodžius,
Uždusina menkus vabalėlius,
O akis padalina perpus
Bei sulipdo naktinius šešėlius.

Mano meilė džiovina upes
Ir niūniuoja nežemės akcentais,
Įdienojuj rimuoja, kad mes
Prie ligoninės tik pacientai.

Apmaudu, kad tokia įkyri,
Ištransliuojantį prieblandos vaizdą,
Kuriame mes dabar - svetimi,
Besišypsą keistai mūsų meilei...

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 petite 2009-03-15 14:04
labai gražu pirmas posmas ypač:)