Ant suoliuko sėdėjo eilėraščio liūdnos eilutės,
Keikė kvailį poetą, kuris jas ne taip sudėliojo.
Jos norėtų strofoj šalimais išraudotosios būti,
Bet poetas pavasariais nieko išvis negalvoja.

Net mėnulis sutriko pamatęs, kad visiškai nuogos
Dvi panokusios frazės jaunystėje išprievartautos.
O galiausiai eilutės - tik liūdnos pavakario bobos,
Kurios verkia tik tam, kad kitų mobiliuosius pakrautų.

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 V. Šerelis 2009-03-10 10:15
oho, netgi ohoho, geras eiliukas, sakyciau shmaikshciai cinishkas... Super...
#3 Mystery 2009-03-10 09:56
Man patiko, visko po truputį: biški liudėsio, šiek tiek ironijos, ir pavasario dvelksmas.
#2 mylimoji 2009-03-09 07:09
Smagu, kai per humoro prizmę rimtai pažiūrima. Patiko tikrai. Nepyk, kūrinys yra kūrinys, netapatinu niekad. O, kad mintys geros - negaliu netarti. Puiku.
#1 Pranciška Regina Liubertaitė 2009-03-09 06:05
Nuostabu! Nesitikėjau tokių eilių. Ypač pabaiga!