žiemos rožės nuseno ant sienų
ant tapetų sudrėko miražas
negaliu nusikandžioti venų
kol skolingas alaus princas mažas
kol rūkau užsigerdamas pienu
paskutinę vilties cigaretę
mano kelias vėlyvas atlėgo
ir beliko užaugti į glėbį

nors važiuoja stogai antra juosta
o čigonai dainuoja be stabdžių
pasivogęs du bučinius uostau
išgalvotą senamiesčio naktį
išpakuotą tarp sendaikčių širdį
suvartoju piliulėm prieš miegą
kol akli neprigirdinčius girdo
aš laimingas ir man to ne gėda

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 mylimoji 2009-03-10 05:46
Mano pagarba POETUI @--->>>--- Sakalų žemė Verčiu aš knygą - Šventraščio fortūną, Tarsi aštriu žeberklu Votį sielos kliūna Poeto viltys, laimės, Gilūs netekimai. Nubyra datų skaičiai, Širdį raiko rimas, Tvirtai įsikerta: Esu - giliai paviršiuje. Plazdėjimas sparnų, O man - patirti dar, Kad gimėme nei Per anksti nei per vėlai, Išeisim tiktai ten, kur Plunksną meta sakalai.
#1 Jonas Baltokas 2009-02-16 12:03
Aš laimingas, man to negėda... Ačiū brol