Visą laiką - iš ryto, popiet, vakare
Šnibžda kipšas įkyriai į ausį : už ką?
Taip gražiai ir ramiai aš į mirtį ėjau -
Iškilmingai ori gal atrodžiau tik sau:
Gal buvau taip aštriai, taip giliai savyje.
Nieks nei sienos, nei medžiai neklausė: už ką?
Ir į dangų pakėlus niūrokas akis
Nutylėdavau žodį kaip prakeiksmą - Jis
Gal be reikalo apglėbei šitaip tvirtai -
Jeigu ledas netirpo, tai kam melavai?
Visą laiką - iš ryto, popiet, vakare
Juda lūpos neklusniai tik vieną: už ką?

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Ema Vosylienė 2009-02-16 13:35
:DDD