neramiais vakarais girgždant prietemoj vėjo skeletui
nusijuoks barbiagarsis lietus į varines skardas
išsiilgęs rudens nuskubėjusio traukinio bėgiais
prie kurių toj stoty atsigėrėm užburto vandens
ramūs strykčios svirpliai - surūdijantys ilgesio vyriai
kur kaukšėjo akordais kulniukai batelių naujų
paprasčiausiai tą rytą buvai svetima ir sustirus
ir kalbėjai eilėm - jas rudens vakarais vis girdžiu
suvarpytam laukimo mažam nebylių kambarėly
nutapyti ant sienos tarp voro auksinių tinklų
nebandykim sugrįžt, nes rugsėjis, lynojantis vėlei,
negrąžins tos melodijos bliuziškos vario stogų.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 pagulbis 2009-01-31 21:11
Ir šis įdomus.
#2 vartotojas 2009-01-28 18:49
pasirodo šitoj svetainėje yra ką skaityti
#1 zemaituke 2009-01-27 08:32
Meilės rapsodija Neramiais vakarais, Girgždant vėjo skeletui, Pasibelsi ir vėlei, lietau, Į varines stogelio skardas. Išsiilgęs aš savo rudens, Nuskubėjau ritmikų veto, Nubudau juk stoty - Gėrėme kažkada ten Užburtojo laimės vandens. Sugirgždės mintys vėl Lyg rūdijantys vyriai: Nukaukšėjo kulniukai, Bateliai dar buvo nauji. Paprasčiausiai tą rytą Likau aš toksai nepatyręs, Na, o tu man kalbėjai Kalbėjai širdies eilėmis. Jas girdžiu išvarpytam Laukimo, tyliam kambarėly, Atmintį vis ištapo voriukai Ant sienų auksiniu tinklu. Pabandau sugrąžint tą Rugsėjį - lynojančią vėlę Ir melodiją bliuzo, kur Beldė į varį nulytų stogų. Aš taip pamačiau. Tik nepyk