pakeleivį matau nenukritusį saulei po kojom
amžinybės raukšles prasikalusias vėjo barzdoj
iš pusiaunakčio virpesio vilnas sodyboj raitoju
jei pakliūtum į širdį parodyčiau kelią rytoj
į pakrantės medžius tarp suvytusių užmiesčio kopų
pro sultingas rasas sapnuose iki sausio šalnų
kai bemiegėj nakty apsigaubusi ilgesiu šoksi
baltą valsą širdžių pasiklydusių būti kartu
tu lėtai pažiūrėk į iškritusią dylančią kortą
oro siuntiniu skrenda namo pasmerkta jaunatis
tu graži su manim ir pasaulis per mažas atrodo
sužydėjusiam riešutui laiko srovė per plati
per gili sutema nesubrendusiam vakaro alkiui
tebūnie karūna nutapyta bespalviais dažais
tu palieski mane nesudužusiais įspūdžiais kartais
kai rami ir girta pilnatis pameluoti neleis

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite