o skonis vagių nepakito
skenduolius lytėti be žado
tau tūkstantis metų iš ryto
gyvaplaukiuos drėgno parado
pradingusių jūroje trio
nuo kranto vis colis po colio
giliau vis šaknų labirintuos
užkylintu kryžium plasnoja
man tūkstantis metų iš priekio
mieste kuris gydo po vandeniu
kai kojos nepaneša skėčio
o žodžiai aklai mėto akmenis
mirtis ir gimimas į niekur
plonom cigaretėm aortų
be antakių žmonės į žmones
drugiais akmeniniais už borto

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Urtė Š. 2008-05-15 06:16
kažkaip su kiekvienu sakiniu po vieną kastuvo prisėmimą link aukso