paryčiais, kai už lango pakibęs besotis mėnulis,
negalvodami loja praeiviai ant kiemo šunų,
šaltą galvą mazgoja prekeivis rytojus paniuręs,
ir diena nebaisi, kai programoje liekam abu

ir kilnojasi užmiesčio vėlės iš šilto į šaltą,
o namai susivėlę pareina anksčiau nei svečiai,
kai apkirpsiu medžius pagal maldą nurengus jiems paltą,
suskaičiuotus lapus mintyse nudažysiu baltai

nutapysiu lėtai vasarėjantį įšalo jausmą,
ir balas tarp eilių popierinių poeto sparnuos,
kai nupiešiu akis vakarojančias rytmečio uoste,
uždažyta kliūtis užsimirš, bet praeiti neduos

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 nebrakonieriauti 2008-04-17 15:27
o aš vat skanią sriubytę valgiau skaitydama, tai pagalvojau kad nuo tavo eilėraščio mano sriubytė tokia skani pasidarė. :D patiko tai labai labai labai
#2 giedreea 2008-04-16 18:00
Labai viskas suderėjo ir sudarė darnią visumą, ir ką...Na labai gražu :)
#1 Karaa 2008-04-16 16:21
kiekviena eilutė - nauja erdvė į kurią persikeli, stabteli, nusipiešį susivėlusių namų paveikslą... nuspalvini jį ir judi toliau...