čia visai nekamuoja miražai
ir akimirkos lėtos kaip snaigės
Kauno gatvėse numiriau mažas
ir dangus į akligatvį baigėsi
ir tarybinio skonio neduženos
mano šylantį šaltį sulipdė
tolumoj priartėjusios gūžėsi
seno kaimo pasvirusios grindys
čia visai negalioja taisyklės
ir laiškai tartum ašmenys slidūs
gyvuliai nugenėti suklysta
išravėja kanopomis vidų
nuridena karietą nuo skardžio
ir ne perkėloj skęsta be garso
kol akli ir benamiai bebarzdžiai
angelai žmogaus sieloje vargsta

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#6 neMOBILUS 2008-03-24 21:05
kartojuos: pamatau autorių - laukiu puikaus. dar nenuvylė. 6
#5 Guest 2008-03-19 22:34
Ne kas. Visai.
#4 Guest 2008-03-15 20:54
nu patynk man nevanduo... kitakart gal pasikabinesiu.
#3 Guest 2008-03-15 17:17
Kovo 15... pg
#2 Karaa 2008-03-15 16:38
ir aš pritariu - kiekviuena eilutė. nepaprastai graži ir prasmės ižiebianti
#1 Guest 2008-03-15 12:41
sutinku