vėjui pakilus mylėsimės karštai,
skraidysim po saule
ten paukščiu takai,
žvelgsim į žmones-
žemės vergus--
tikėsim diena, tikėsim į mus,,
nelauksim vakaro
visko pabaigos,
klausysim audros,
lyg nesibaigiancios dainos,
mosuosi ranka tarsi žinodamas natas
ir šnabždėsi nebyliai--
nenoriu tavęs prarast..
baigsis maršas,
tylu,,
varnos pakils lyg užburtu laiku
skris po saule paukščių takais
vaidins, kad pasauly gyvens amžinai--.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 S45.1 2007-10-30 19:17
[color=red]kokios skirtingos nuomonės.. malonu![/color]
#1 Guest 2007-10-30 08:44
banalu.