karūnuosiu tave savo miegu
savo nemiga nusikratysiu
kai po rūpesčių rato parbėgu
į vėlyvą pavasario rytą
per parketą ledu į pakalnę
į haremą tyla sopulinga
nors vėluoja ruduo bet dar sninga
taikiai sminga kelionė namo
pas pliušinį švelnumą artumo
per atstumą sušildantį žingsnį
nors vėluojam tačiau pasiilgstam
dar nespėjus už vartų išeit
dar nespėjus žodžiu pamylėti
apkabinti pečius ir padėti
tavo glostomus plaukus į glėbį
į dvivietę kertelę širdies

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#6 skambiTyla 2011-09-19 07:54
nors vėluoja ruduo, bet dar (gal geriau-jau)sninga. nors vėluoja ruduo... nors vėluojam... Geras tekstas, bet trumpame eiliuje man užkliuvo tie kartojimai, bet tai tik mano nuomonė
#5 Mell 2011-04-13 06:08
Itin gražiai nuskambėjo "pas pliušinį švelnumą artumo/ per atstumą sušildantį žingsnį." Pagirtina.
#4 Karlson 2007-10-28 09:12
taikiai sminga kelionė namo
#3 Nemobilus 2007-10-19 08:37
bravo. 6
#2 žemaitukė 2007-10-18 15:25
SKAITAU VANDŽIO EILES SU DIDELE PAGARBA TALENTUI.
#1 Urtė Š. 2007-10-18 15:22
Tokiu rudeniu padvelkė, kad net vėsu pasidarė beskaitant :D bet rudeny man tai patinka