sumaliau peizažą
išspaudžiau neaiškias ir tirštas
sultis
gavau mintis visai neskaidrias
pridėsiu cukraus
išgyvenimų ir jausmų
pripildysiu tarą ir
paliksiu kvėpuokančia šlangom
dėšiniąjame kampe už sienos

išrūgo mintys, jausmai, išgyvenimai, beveik skaidru ir svaigu nuo tokio gerio
supyliau į burną
palaikiau ir išvėmiau
ant popieriaus
eilėraštis jau čia!
-------

aš pas tave einu lėtai
skaičiuoju plyteles
ieškau perėjos
ieškau vienatvės
prieš klausant tavęs

tu manyje skambi
kaip miesto garsai
pavirtę muzika
su visomis sakmėmis

laikas sustojęs manyje
užgauta styga virpa ir verkia
nežinodamas takto pabaigos
kuris prasidėjo gimus
vakar ar prieš ankstesnę mano mirtį

einu pas tave lėtai
ilgai neieškosiu grįšiu greitai
nėra kur eiti
aš bėgu - dar reikia laukti

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#3 kuprius 2007-07-19 02:49
man smagu, kai ima šypsena, nors nieko linksmo. panašiai šiuolaikinis menas veikia. atvirumas ko gero
#2 Urtė Š. 2007-07-17 14:01
patiko, jog abu tokie... eilėraščiai- asmenybės. nenukrypsta nuo kažkokio pojūčio. išlieka savimi iki galo
#1 failure 2007-07-16 18:59
na asmeniskai man antrasis eilerastis labiau prie sirdies. daugiau nuosirdumo ir kazko tokio.. grynas talentas, kitaip nepasakysi;D