atodūsiu giliai iš po raumens
raudonu sniegu vasarą pavirsiu
išeinantys mane baltai aprengs
ateinančių nei vieno nepažinsiu
giliai paviršiumi ateis diena
išlaukusi supratusi vėjuota
gal tai be rūpesčių mirtis jauna
gal tai troleibuse girdėtas anekdotas
vėjuota vėjuje išgirdusi mane
sutirpusi suvirpusi raudonu sniegu
iš vasaros dvejonių atvira
iš vasaros laukimų pakerėta
giliai gaji giliai paviršiaus kekė
gerumo nepažinusi lyg smėlio
nejautusi kada palaukės medžiai
nebeslepia sulinkusio šešėlio
atodūsiu giliai iš po raumens
nenoriu būti paskutiniu vėju

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite