kai pagundas suvalgo diena
o dienas svetimi suvartoja
nesidažiusi ir artima
groja nemiga bliuzą pastogėj
ir neranda pakampės naktis
sulieknėjus šešėlių grimasoms
o sekundės į sienas ištįs
pavėlavusios kai buvo mažos
tarp krypties ir aklųjų šviesos
tarp kvėpavimo dulkėm iš lėto
girta nemiga šunį aplos
pasiguos kad troškimai atvėso
ir atlėks tekina pilnatis
apkabins prašviesėjusią galvą
nestiklinius karolius atims
pameluos kad gyventi neskauda
pažadės pasirūpint svečiais
palydės į nemiegančią stotį
už paklydusį sapną atleis
kai prabudus pradėsiu klajoti

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite