Kai mes sėdėjom dviese,
Ir buvo viskas mum gerai,
Bet tu, ten tu mirei,
Ir negalėjo būt kitaip...

Kritai iš penkto aukšto,
Lyg angelas skaisti,
Žiūrėjau lyg apakęs,
Kaip tu žemyn leki....

Tėškeisi ant bordiūro,
Raudna akvarele,
O žmonės stovi, žiūro,
Bet tu neatsikėlei....

Užklupo kančios mus nūnai,
Pakirto kojas neviltis,
Dabar aš verksiu tu žinai,
O skausmą keis mirtis....


2006 10 06
-------------------------

Čia tokia jausmų išraiška. Įdomu gal atsirastų norintys sukurti muziką šioms eilėms?

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#11 zemaituke 2009-02-08 15:32
Konung, juokiuosi net susiraitydama į dvilinkę :DDD Nu to ė daudė če.
#10 satsedoM 2008-06-07 11:09
laukiu dainos :DD
#9 NunaVuta 2008-04-28 17:10
labai patiko šuolis iš pirmos strofos į antrą.:) ir išvis žaviuosi tiesmukumu.:)
#8 Piratas 2008-04-17 20:19
baisu..cia kokia gotiska roka reikia varyt
#7 vytusia 2008-03-31 19:49
Maestro!!! Lenkiuosi jūsų talentui.
#6 ponas_niekas 2006-10-06 13:21
šiaip viskas, išskyrus paskutinę strofą, klaikiai juokinga ;)))). statau 5 ;)
#5 Guest 2006-10-06 01:55
Nejuokinkit!
#4 Andrius Jokubauskas 2006-10-05 23:36
Ačiū, kai rašai nuo dūšios... negali valdyt ir atskleidi tikrus jausmus... viską sąžiningai parašai...
#3 Petras Gagilas 2006-10-05 23:35
Šiaip tai aš manau kad čia jūs atsiskleidėt kaip sąžiningas poetas.
#2 Petras Gagilas 2006-10-05 23:34
joo wazap, baa , wo r. yammy!