Išlankstei vienaakį mane
Pastatei vidur lauko aguonų.
Išlankstei man paukštelį narve,
Aš paleidau,
kad jam neskaudėtų -
per patį pavasario lietų.

Išlankstei vienaakį mane,
tegu ošia per tošį, kur loši,
mano kūnu, išlankstęs,
ir akim -
ir akim -
tik viena.

Išlankstei,
man gyvenimą įpūtei saujoj -
bet paliko akis tik viena,
tik su tąja į pasaulį
pro langą rasotą žiūrėsiu.

Išlankstei ir padėjai už epušės lapo,
kurs drebėjo labiau už mane.
Išlankstei ir paleidai man vėją,
kad siūbuočiau vis jo genama.

Išlankstei... bet pabodau atšalus.
Net neataręs sudie, išėjai.
Išėjai, palikai, nesustojai.
Nes ir tąkart manei, kad miegu.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Guest 2006-07-24 05:28
Kvailoki paistaliukai apie save.