Konkursas, konkursas, konkursas... Paskutiniu metu atsirado tiek konkursų bardams, kad tik spėk rinktis. Jonava, Vilnius, Raseiniai...

 

Tik sukis.
Kas staiga atsitiko? Kodėl klubai ir šiaip kultūrinės įstaigos taip noriai ėmė „remti“ mus, bardus? Juk dar prieš kelis metus geriausia, kur galėjai sudalyvauti – VPU „Durys“ ir dar keli pogrindiniai koncertėliai, kuriuose apie pakenčiamą honorarą tik svajoti galėjai.
Beje tos pačios DURYS „išaugo“ iš akustinės muzikos. Galima drąsiai teigti, kad bardui tarp rok, funk ir kt. grupių paprasčiausiai nėra ką veikti. Užtai ėmė dygti „Laiškas sau“, „Brodvėjus star“, Bardai 2005 ir t.t. Ir čia dar ne pabaiga.
Tačiau kas yra pats atlikėjas šiuose konkursuose? Koks jo vaidmuo? Šią temą reikia „užkabinti“ iš giliau.

Keleri metai Lietuvoje ypač stipriai jaučiamas bardų judėjimas. Nežinia, kas čia kaltas. Galbūt tai tik „banga“, o galbūt staigus sąmonės nušvitimas. Nesvarbu. Svarbiau yra tai, kaip organizatoriai šį judėjimą išnaudoja savo tikslams. O tikslas dažniausiai būna vienas - finansinis. Gerai, jei patys organizatoriai patys yra bardai ir supranta visas atlikėjų bėdas ir sunkumus, jei savo konkursus tinkamai adaptuoja šiam žanrui. Deja, dažniausiai šie konkursai yra rengiami tais pačiais kriterijais kaip ir kokie pop dainų konkursai...
Pvz.: konkursas „brodvėjus star 2005“ nors ir nebuvo pavadintas grynai „bardų“, tačiau vienas iš konkursinių žanrų – dainuojamoji poezija. Teko garbė patekti į finalą... Tačiau keikiau save, kam išvis prasidėjau, nes groti akustiškai tarp roko ir pan. grupių patikėkite – sunku.
Lygiai tas pat ir kalbant apie kitus konkursus – kas yra svarbiausia dainuojamosios poezijos žanre – išraiškingai pateiktas tekstas, autentiškumas. Keista, kai moksleivių dainuojamosios poezijos konkurse pirmą vietą skiria turintiems fonogramą ar dainuojantiems svetimą dainą nors ir su puikiais vokaliniais duomenimis...

Ir apskritai - kuo toliau, tuo labiau yra nukrypstama nuo pagrindinės dainuojamosios poezijos koncepcijos. Vis dažniau ją stengiamasi „ištemti“ į grandiozines scenas ir renginius. Vis dažniau stengiamasi dainuojamąją poeziją pateikti „formate“.

Jei atvirai, užtenka sudalyvauti bent keliuose konkursuose, kad suprastum visą „virtuvę“.

Kitą vertus, konkursai turi gerą atlikėjų tobulinimo prasmę. Dažnai tik juose supranti savo tikrąją vertę. Ir šis supratimas verčia tobulėti.

Tad pasiryždami dalyvaudami konkurse gerai pasverkite visus „už“ ir „prieš“.

J.B.

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite