Filosofui

Mastyk ir daryk tave protėviai šaukia
Kur bėga Šešupė, Tėvynė šalia
Kur pilkas artojas prakaitą brauka
Tave kviečia išgerti, sakysi jam ne

Ir aš klausiu taves, kai sėdėsim prie lango
Ar girdi kaip skamba po kaimus tavo daina
O tu droviai kartosi čia šunys vėl kaukia
Lyg nieko nebuvo, ar iš tikro nėra


Tu tik melsk kad nepaklystum, mano broli,
Melsk, kad žmonių nepakeistum savo žodžio gale
Nusiauki batus ir nenušalk kojų
Toks paprastai tikras, kokį gimdė mama


Ir keliausi tu bėgiais lyg ant traukinio jotum
Ir išminčiaus rūkas bus tau nebaisus
Būsi įpratęs slaptai žegnotis,
Visiems skelbsi kad Dievas be tavęs nepražus

Tave rast prie šaltinių vandens ar mokslo
Ne taip ir sunku, nes tik ten ir esi
Po daugelio metų tavo kaulus išmokę
Jie bandys dar surast ką turėjai širdy


Tu tik melsk kad nepaklystum, mano broli,
Melsk, kad žmonių nepakeistum savo žodžio gale
Nusiauki batus ir nenušalk kojų
Toks paprastai tikras, kokį gimdė mama

Papildoma informacija

  • Duomenys apie kūrinį

  • Atlikėjas: Solistas
  • Instrumentuotė: Mišriai
  • Muzikinio įrašo kokybė: Gera

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite