A tāva puomietie da tebier ta meluodėjė -
Kap tėrpst špoulēlė sēna kalvarāta?
Vo gal tik monėi ana tėik pavuodėjė,
Ka ni rokoutėis nebtorio okātas?

Atruoda, šimtus mētu saulė buovėjės:
Už kūtės pātek - leidas už oblādės.
Vo aš, ėiškuodams tuokiuos pat užuoviejės,
Tep ė nuspruogsio, nieka neatrādės...

To vakarė ateisi, pėina atsigierosi,
Kap vėsumet, pri paskotėnė ousė.
Veiziesio i tavi - ė vėskou čīrā vierīsio,
Kon apie meilė mon bepamalousi.

Ė vėsa vākara, parējės nomėi, švėlpiuosio...
Vo rytmetie, so saulė atsikielės,
Pajosio: vielek išnėrau iš kėlpas
Ė liousos tebeso - kap margs paukštielis!

Šėrdēlės vedoms nebgėrd tuos meluodėjės,
Vo je gėrdiejė - anuos nesoprāta.
Pakalniou rėit ė traukas pėlkė žuode -
Kap ta špoulēlė sēna kalvarāta...
Garsiniam fonui panaudotas Vytauto V. Landsbergio atliekamo romanso fragmentas ir Lietuvos paukščių balsai.
Galima suprasti ir kaip rimtą, ir kaip nelabai rimtą dalyką.
Nepalyginamai geriau kūrinuką atlieka kaunietis bardas Vincas Bundza su draugais.

Papildoma informacija

  • Duomenys apie kūrinį

  • Muzikinio įrašo tipas: Namudinis
  • Atlikėjas: Solistas
  • Instrumentuotė: Akustiškai
  • Muzikinio įrašo kokybė: Gera
  • Auditorija: Suaugę

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite