Kalba žmonės, tas vaikis pamiršo save
Kalba žmonės, tas vaikis pamiršo save
Jis išeina į gatvę ir tarsi
už savo šešėlio būtų užkliuvęs, sustoja
Stovi ir šypsos kažko
Ir ką jis sau galvoja

Kalba žmonės, jo namuos skersvėjai ūžia
Kalba žmonės, jo namuos vien tik skersvėjai ūžia
ir laikas sutrikęs atgal
pasisuka eiti, o jis nedvejoja,
jis stovi ir šypsos kažko
Ir ką jis sau galvoja

Jis pamiršo kalbėti,
bet jo stygos nerūdijančio plieno ir jis uždainuos,
kai..

Ją susitiks ir pažins
sutiks ją
pažins
ir žengs pasitikti.

Kalba žmonės, ta mergaitė pamiršo save
Kalba žmonės, ta mergaitė pamiršo save
Ji nepamena judesio, kuriuo
perbrauki plaukus arba išlydint pamoji
ji stovi ir šypsos kažko
Ir ką ji sau galvoja

Kalba žmonės jos veidrodžiai užanka kaip ežerai,
Kalba žmonės jos veidrodžiai užanka kaip ežerai
Juose nėra atspindžių nes ji
sėdi ant palangės ir šildosi kojas
Vis sėdi šypsos kažko
Ir ką ji sau galvoja

Ji pamiršo kvėpuoti
bet jos mintys slidžios kaip šilkas ir ji nusijuoks,
kai..

Jį sutiks ir pažins
sutiks jį
pažins
ir žengs pasitikti.
ž. ir m. Panytėlės
gitaros: Panytėlė, Dainius

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Freeman 2010-07-03 00:06
Pradedam didįjį nakties žygį. :) Visos dainos esančios DP puslapyje bus perkausytos ir ši, viena iš senesnių, tikrai patiko. Melodija tokia pakili, tekstas irgi sudominantis. :)
#1 Urtė Š. 2007-03-02 15:53
gerai. žinai ką reik padaryt... reik paklausyt ar.... :D gerai ten gale