***
Kai vakaras, kai banaliau nebuna,
kada lietus - vanduo vertikalus -
tik pakeliui per žeme lyg per kuna,
taip kaip per inksta prateka alus,

taip, kaip per mus srovele šilto laiko,
kaip mes per ji, akimirka šilti,
lyg palikuonys seno aklo graiko,
užgime motinoj vienoj - vilty,

ir lyja tiesiai ir staciai, i gyli,
ir ner kur detis, net jei banalu,
pieši ant lapo varna ir dagili,
ir pjauni juos popieriniu stiklu,

pasirašai, žiuri, kaip raides miršta,
meldies i dieva - nuo lietaus pridenk,
o jis nutaiko tau i kakta piršta -
gyvenk, jei nori, jeigu ne - gyvenk.
ž.:D.Čepauskaitės,m.: dainiaus

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#1 Raimonda 2006-05-03 18:42
neperdetas mano zavesys solo partija. graziai. o ir D.Čepauskaitė mano numylėta..