ž. ir m. Panytėlės
gitaros: Panytėlė, Dainius

Vasara baigėsi, vėjas šiaurinis
vėl atneša debesis, pilką griaustinį -
gal lietūs tau veidą išplaus.
Ant šalto grindinio batų kaukšėjimas,
kažkas nesugrįžęs jau vėlei išėjo
ir niekad savęs nepaklaus,

kaip ilgai laukti ir ką tas laukimas atneš.

Supasi neramiai snaigės lengvutės,
blaškos liepsnelė Kalėdų žvakutės
ir tyli danguj pilnatis.
Pėdos sušalę, nugrimzta į sniegą,
kažkur priešais židinį ilgesys miega
ir niekas vėl nepasakys,

kaip ilgai laukti ir ką tas laukimas atneš.

Paukščio lizdelis medyje ievos
ar dar vienas žiedas ant žydinčios pievos
ir saulė ilgiau nebelauks.
Nublukę garbanos, pirštai sakuoti -
kažkas, regis, vėlei užmiršo kvėpuoti,
bet gal prisimins ir paklaus:

"kaip ilgai laukti ir ką tas laukimas atneš?"

Joninių ugnys, išplaukę vainikai..
Iš viso to gal tik tiek ir teliko,
kad pėdos ant ryto žolės,
rugpjūčio naktys ir krentančios žvaigždės,
dar kažkieno riksmas, gerves išbaidęs.
Bet gervės ir tos nutylės,

kaip ilgai laukti ir ką tas laukimas atneš.

p.s. pažadu, kad progai pasitaikius perrašysim "žmoniškiau". :)

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 aklas_angelas 2009-02-09 17:06
Iš tiesų pritariu Robin. :) Labai gražus tekstas. Balsas maloniai vilioja...
#1 Robin 2007-04-06 14:14
Keleta dienu klausiausi vien sios dainos. Ji mane be galo zavi, nuostabus zodziai...