akloji nendrė styro išdidi
norėjosi ir tau išlikt labai
tačiau tu turto aklojo geidi
ir plaukia grindiniu grabai

virš lizdo šimtasiūlio veši
akmens nepaliesta griežlė
nejau kaip lemtį pyktį neši
tarp uolienų žolė vešli

kalti ne akmenys juodi
o nykstanti žolė
ar tu jauti?
Vieno savičiausių autorių, Eduardo Juchnevičiaus tekstas, įkomponuotas į mano sukalbėtą aranžuotę.

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite