KADA RUDENS ILGĖJANTIS ŠEŠĖLIS

Antanas A. Jonynas, iš eilėraščių rinkinio "Metai kaip strazdas"

Kada rudens ilgėjantis šešėlis
paliečia laikrodžio įskilusią rodyklę
paplūdimys sugėręs skaidrią kaitrą
sušvyti prietemoj lyg fosforas inde
pasidalinam sugrįžimo vaisių
ir gniaužiam rankoje erškėčių dyglį
nejausdami aitraus ir karšto skausmo
atsikartojančio kaip meilės valanda

tu ištiesi man sutarimo ranką
kai jūra dusliai kalba apie mus
kerštingai ant uolų nusviedus putą
pavyduliaudama džiaugsmingos išminties
ir praregėjimas artėdamas kaip mėnuo
ryškėja ir užbaigia žaidimus
ir duždamas į žalią jūros skydą
mus atitraukia nuo svaiginančios minties -

tada žolė geltona atsitiesia
palikusi delnuos neryškų kvapą
akmuo nutolsta nuo akmens ir lyg šešėliai
tarp rankų plaukia miegantys žiedai
pakyla iš po kojų baltas paukštis
užversdamas jau paskutinį lapą
daug kartų perskaitytos džiaugsmo knygos
kurią šį vakarą apsvaigdamas skaitei
Eilės: Antano A. Jonyno
Muzika, atlikimas: Povilo Girdenio

2006 m. rugsėjo 7 d. šioje svetainėje patalpinau savo pirmas dainas. Prabėgo jau ŠEŠERI metai... Pasikeitė svetainės išvaizda, pasikeitė jos lankytojai, jau keletą metų ne itin aktyviai čia laikausi ir aš (tik retkarčiais užmetu akį ir, žinoma - AUSĮ:-)
Laikydamasis savo paties tradicijos, eilinių metinių proga, talpinu pačią naujausią dainą, įrašytą visiškai buitinėmis sąlygomis, t. y - prie pieštukinės pritvirtintu paprasčiausiu mikrofonu.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite