Pro besisklaidančius raudonus dūmus vos prasišviečia violetinis Saulės diskas.
Žalsvos seilių putos, nudribusios ant smakro, lėtai srūva į suskeldėjusius akmenis.
Žmogus miršta.
Miršta taip pat daugiau žmonių - dar keli tūkstančiai, milijonai, milijardai.
Margas šuo, pasilipęs ant griuvėsių krūvos, kaukia į saulę.
Iki šiol jis kaudavo vien į negyvą šaltą Mėnulį.
Dabar šuo kaukia į gęstančią Saulę.
Vis šalčiau ir šalčiau...
Nebeišsisklaidantys juodi debesys lėtai slenka virš mirštančios Žemės,
Tarpais prapliupdami nuodingu žaliu lietumi.
Išprotėjęs senis sėdi prie balos, semia rieškučiomis žalią vandenį ir geria - įprastas vaizdas.
Žemė po truputį skyla. Skyla ne žemės paviršius, o visa planeta.
Praeis kiek laiko, ir buvusios žydrojo rutulio orbita skries asteroidų žiedas - dar vienas.
Mėnuliui tai nė motais (jam irgi ateina galas).

Tai menka dalis vaizdų, pastebėtų iš neatpažinto skraidančio objekto 2013 metų sausio 1-ąją dieną.
Gyvenkime, laiko liko nedaug, paskui gyvensime toliau...
Žodžiai, vokalas - A. Almanis
Muzika, gitara - V. Šerelis

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#4 V. Šerelis 2012-02-04 19:03
play ed...
#3 Virginija Gaudi 2012-02-02 19:11
PLAY.
#2 AneBryde 2012-01-18 11:08
Tai tegyvensim metus? :) Žinai, patiko man... balso tembras.
#1 credo 2012-01-13 20:33
Gerai padeklamuota...