Išrašė sąskaitą lietus,
už prisižaistą žingsnį, mintį,
ir tenka lenkt kelius,
į grindinį nesubrandintą.

Išsirėkė ir pievos su vilkais,
kad taip daugiau jau nebebus,
ir plaikstosi tik vėjyje plaukai,
kurių neglosto niekas.

Ir belst į langą popierinį,
jau net ir bitės nuvargo,
o tu lankstaisi pelenams,
kurie prarado savo spalvą.

Melsk, melsk,
jei tik ne kas rytą ,
kad tirptų nuodai,
ir į naują šermukšnį sugytų.

Verk, verk,
jei tik ne kas naktį,
kad vėlei galėtų atsirasti.

Šį kūrinį mėgsta

  • Kol kas mėgstančių sąrašas tuščias...

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite