Tu mažas
Mažytis
Žiogelis ant žemės
Žolėje
Kurioje
Auga uždraustas medis

Žiogelis laiko suknelę
Įsegtas į gražią suknelę

Suknelę
Kuri
Mėgo žaisti su vėju
Mažytis
Žiogelis
Jos pavydėjo

Iš pavydo nukrito čia pat
Suknelė nukrito čia pat

Dabar jis guli pievoje
Su savo dama
Su savo dama
Ir aš

Dabar jis pievoje
Su savo dama
Su savo dama
Ir aš

(pragrojimas)

Jei rytą
Nerasi
Žiogelio ant žemės
Žinok
Jis guli
Suknelės kišenėj

Kišenėlėje šalia jos širdies
Žiogelio širdis pas ją

Mano
Mieloji
Žodžiai dingsta, kai reikia
Kalbėti
Ne žodžiais
Kalbėti nereikia

Jaučiu myliu tave
Kaip gera kad esi
live'as
no kokybė
mnogo klaidos
viele atsiprašau

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#7 manotavo 2011-11-23 16:48
šypsausi jums!
#6 giedreea 2011-10-21 22:34
Beprotiškai žavu. šypt.
#5 kasyteee 2011-01-11 19:35
Labai daug ypatingos šilumos sklinda iš šio kūrinio! Net balsas prityla vietose,kai to norisi.Labai puiku :}
#4 V. Šerelis 2010-10-19 18:46
niko tragishko, superinis gabalikas, netgi sakyciau, lengvai erotinis, "Kalbėti nereikia"... sutinku...
#3 Ieva Prūsaitė 2010-10-07 17:02
šviesu :)
#2 Lasiuke 2010-10-06 11:37
Jaudina :)
#1 Ilgumos (komoje) 2010-10-04 08:15
Labai smagu ir jauku, bet gal kiek per daug tragizmo balse? :)