Aš šįryt tarsi koks medis-
Šaknimis tvirtai žemę laikau.
Klaidžiojau tiek laiko pasimetus.
Šiandien atgimiau-garsiai sakau.

Ir kas gi nutiko?
Nors nėr nė skatiko-
Lūpos šiepiasi lig pat ausų.
Gal kaltos pienės,ar ryškios purienos?
Jos taip gardžiai kvepia...
Net baisu...įkvėpti jų gaivos.

Ežeras atspindi keistą veidą,
Žvelgiantį laimingai į mane.
Tai tikrai-ne aš.Gal saulė žaidžia?
Ji turbūt uždažė visas raukšles.

Gal čia tik burtai?
Juos gali sukurti
Tiktai saulės šiltas spindulys,
Stiebas žolytės,
Mažos skruzdėlytės
Pirmos kelionės jaudulys,
Kopiant stiebeliu...

O ir kas galėjo pagalvoti,
Kad atgimt iš naujo-nuostabu.
Tiestis lig dangaus ir vėl kovoti.
Mesti iš galvos senus tabu.

Iš laimės apgirsti,
O naktį išgirsti,
Ką lakštingala į ausį pačiulbės.
Kurti,braukyti,
Ir vėlei bandyti
Pranešt pasauliui tik geras žinias...
Po nakties prašvinta rytas ir vėl norisi gyventi...
Muz.ir žodž.Loretos Šileikytės-Zabalujevos[Loros

Pradinis variantas :]

Šį kūrinį mėgsta

Norėdami rašyti komentarus, atsiliepimus, pastabas prisijunkite

Komentarai  

#2 Loreta Sileikyte-Zabalujeva[Lora] 2010-05-25 20:29
O kam nepasitaiko :]]]
#1 Keturi (4) 2010-04-12 21:20
psichodelika